Besimokančiųjų vertimo studentų tekstynas MUST-LT: kolokacijų vertimo atvejo analizė

Kolokacijų vertimas – mažai nagrinėta tema vertimo studijų darbuose; daugiau dėmesio tenka profesionalių vertėjų darbų tyrimams, o besimokančiųjų vertėjų tekstai ligi šiol plačiau netyrinėti (Granger ir Lefer, 2018; 2020). Kita vertus, kaip teigia Granger ir Lefer (2018), besimokančiųjų vertėjų darbų analizė gali suteikti daug žinių ir pedagoginiams, ir tyrimų tikslams. Šio straipsnio tikslas – pristatyti tarptautinį MUST projektą Lietuvos vertimo studijų tyrėjų auditorijai ir parodyti jame kaupiamo MUST-LT tekstyno pritaikymo galimybes kaip atvejo analizę pasitelkiant kolokacijų vertimų tyrimą. Medžiaga, t. y. 32 publicistinio žanro tekstų vertimai, tyrimui paimta iš anglų–lietuvių kalbų MUST-LT patekstynio (46299 žodžiai). Tyrimui atrinktos 6 kolokacijos (iš viso 192 vertimai), po dvi kiekvienai iš šių vertimo kategorijų: kai vertimas (1) gali būti arba (2) neturėtų būti pažodinis dėl konteksto, stilistinės raiškos, įprastinės lietuvių kalbos vartosenos arba (3) tarpkalbinės raiškos skirtumų. Paaiškėjo, kad kaip ir ankstesniuose kolokacijų vertimo tyrimuose, studentų išverstose kolokacijose, kurių dėmenims neturėtų būti taikomas pažodinis vertimas, gali būti jaučiama originalo kalbos įtaka, stilistinės raiškos paprastinimas, o vertimo sprendimai, lyginant su kolokacijomis, kurioms pažodinis vertimas tinka, ne tokie sėkmingi. Tokie tyrimai gali padėti formuojant vertėjams skirtų kursų, juose aptariamų aspektų ar atliekamų užduočių spektrą, pateikti duomenys gali būti perpanaudoti kitiems ir kitų klaidų tyrimams, pratimams generuoti.